pūkas

pū̃kas (l. puch) sm. ppr. pl. (4) 1. SD310, R, MŽ, N, K, J, OZ45 apatinė, labai smulki, švelni, papurusi paukščio plunksna: Jauni žąsiukai tik pūkùs turi Lš. Tai ka lengvas – tu nė pūkų̃ svaro nesveri Ll. Kai pūkẽlis dugnan skęs, akmenėlis viršum plauks, tada mudu su berneliu karietėlėj važiuosim (d.) Šn. Ded po galvele pūkų priegalvėlį JV647. Šilkų paklotėlė, pūkų̃ pagalvėlė – gulk, berneli mano (d.) Dkš. Guli pūkuos (pūkiniuose pataluose) Ktk. | prk.: Išblėso žarijos pilkų pelenų pūkuose V.Myk­Put. Žemė miegojo baltuose pūkuose J.Marc. ^ Tik pūpt tokian patalan kaip pūkuõs, minkštan! Mžš. Balti pūkeliai po orą laksto (sniegas) Pnd. | sing. col.: O užklosiu vieno pū̃ko paduškėle (d.) VoL456. ^ Laškoj kai pūkè (labai minkštai) guli Klt. Kaip pū̃kas (labai gerai iškilusi, puri) bandelė – valgai ir nori Pn. Kad išdirbom žemę, kaip pūkas buvo (labai puri) Srv. Motinos rankos per sniegą, per lietų ir pūgą pavargusios nešė mane – tarsi pūką E.Miež. Žemė minkšta kap pū̃kas Dglš. Plaukai balti žibėjo tartum pūkas T.Tilv. Vyriškis buvo neįtikėtinai senas ir visas išdžiūvęs kaip pūkas J.Gruš. | Kiek čia daug – pūkeliùkas (labai mažai) Ėr. ║ pavilnės plaukelis: Per girią jojau, kiškelį šoviau, pūkeliai sudulkėjo JD62. | Eina net su pūkaĩs an viršaus gyvatė, baisu dabot! Žln. 2. daugiasėklio vaisiaus sėklos plaukelis: Snaudalės pūkas skrido vėju S.Nėr. Iš medvilnės pūkų gaminama vata rš. Kiaulpienių ir usnių pūkai debesimis kilo nuo kraunamų vežimų rš. 3. lapų, stiebų, vaisių paviršiaus plaukelis: Karklo lapai apačioje su pilkokais pūkais rš. Raktažolės stiebas su aksominiais pūkeliais rš. Pienės – labai kartūs grybai, ilgai reikia viryt, ir pūkaĩs apaugę LKT294(Pnd). 4. sing. col. plonyčiai pluošto plaukeliai audinio paviršiuje: Gražus milelis, jei nukirptum pū̃ką, būtų kaip gelumbė Slm. Bus gražesnis palčiokas, kai pū̃kas nueis Sdk.

◊ bãlų pū̃kas pūkažolė: Bãlų pū̃ko niekas nenori ėst Ds.